Męs matome kitaip nei jūs

Šianakt sapnavau keistą sapną ir visą dieną šis sapnas mane persekioja. Pasakysiu iškarto kad nezergu jokiom dimensijom ir su galva man viskas gerai. Tačiau mane kartais aplanko tokie sapnai kad kartais sunku suprasti tai tikrovė ar sapnas. O ir susapnuotas sapnas kartais ir sakyčiau gana dažnai tampa tikrove ir iki tokio lygio kad galiu pasakyti ką kitas žmogus greitai padarys ar pasakys. Na bet dabar ne apie tai o apie sapną.
Žodžiu stoviu aš šalia kažkokio lauko ir kažkas stovi šalia manęs. Žalia pieva, vešli žolė. Staiga po truputi pusė pievos pradeda keisti spalvą. Žolė ruduoja ir tarsi traukiasi, tarsi rudenį. Ir nyksta nyksta. Staiga atsiranda tarsi kelias per pievą. Pradeda žigiuoti kareiviai. Sakyčiau kad kažkokio seno karo kareiviai. Gal pirmo gal antro pasaulinio karo. Visi pavargę, nusilpę, purvini, vos eina. Pradeda artėti du kareiviai kurie kažką tempia. Pasimato jos jie tempia dar gyvą savo bendražygį.
Paskui juos atvažiuoja senų kariškų sunkvežimių kolona. Ir tie vyrai staigiai metasi į šoną paskui nespėdami vilkti to nelaimėlio. O kolona toliau važiaiuoja. Pervažiuoja jam kojas vieni, kiti, treti ir nekerta jam kojas. Tas varkšas žiūri į tas nukirstas purvinas ir kruvinas kojas ir nieko nebesupranta. Prieina kiti kariai, pažiūri į besimėtančias pėdas, kas paspiria, kas užlipa. Bet visi eina ir niekas nestoja.
Ir balsas šalia sako "Matai, męs matome kitaip nei jūs.." ir laukas vėl pasidaro žalias. Ir šalia manęs nieko nėra. Tik ta viena mintis kuri vis sukadi galvoje.
Ir ta mintis tokia įkyri kad norisi viską metus bėgti ieškoti tos pievos. Tačiau greičiausiai aš jos nerasčiau, o gal.
Bet man panašu jog tas sapnas pasako kai ką daugiau. Kad męs, labai daug ko nežinome ir kad daug dar ko nesuprantame. Męs miegame atmerkę akis ir nesuprantame kas aplink mus vyksta.
Mus reikia atsibusti. Tačiau kaip? Kaip pamatyti tai kas užrakinta po devyniomis spynomis ir slepiama nuo mūsų pačių?