Šaltas ir šlapia rudens vakaras. Aplink tylu ir niūru. Gatve praeina vienas kitas sušalęs siluetas. Paskubomis balas aplenkia vienas kitas automobilis. Medžiai permirkę ir peršlapę laukia kada pagaliau atšals ir iškritęs sniegas apgobs šita skara. Fone pasigirsta garsas, jis stiprėja ir užburia savo grožiu. Ji kyla iš širdies gelmių. Vis stipryn ir stipryn. Garsas persmelkia tylą ir nuneša į tik ką praėjusią vasarą. Tiek daug prisiminimų, gražių ir užburiančių akimirkų. Paukščių čiulbėjimas ir vandens čiurlenimas. Vaikų krykštavimas iki išnaktų kiemuose. Laužo dūmas ir tik ką iškepto šašlyko kvapas. Besileidžiančios saulės spinduliai dar bandantys išlysti iš už horizonto ir debesys nudažyti nuostabiu raudoniu. Ech.. kas gali būti geriau už šiltą vasaros vakarą.
"Nėra blogo kelio, yra tik jo pabaiga."