Sveiki visi draugai ir nedraugai. Jau kelinti metai prieš šventes pradeda virti kraujas, visada tylėjau bet šiemet kantrybė išties baigėsi. Paklausit kas nutiko? Ogi artėja šventės. Aišku kiekvienos šventės vis kitoks galvos skausmas, bet kiekvienais metais tas pats per tą patį. Aš šneku ne apie šventes šeimos rate, ir taip visiems aišku kad kainos kyla, dovanos brangsta ir tt, bet aš šį kartą ne apie tai. Aš apie tai kad "šventės" ateina į darželius, kitaip metais ir į mokyklas.
Manau, tėvai vedantys vaikus į darželius jau geras mėnuo planuoja kas bus gruodžio pabaigoje ir visi išplėtę akis žiūri kiek kas kainuos. Jau turbūt visi pripratę kad su kiekvienais metais viskas vis brangiau ir brangiau, tad piniginės reikia storesnės, na bet aš ir vėl ne apie tai.
Aš apie tai jog tuo prieššventiniu periodu prasideda tėvų ir vaikų šantažas, nežinau kaip jūs, bet męs jį tikrai jaučiame.
Priešistorija, kadangi kiekvienais metais tas pats bardakas, stengiame ignoruoti visas darželiuose vykstančias šventes ir į jas neleidžiame savo vaikų. Tikrai ne dėl pinigų, o dėl tokio pasirinkimo. Čia kažkas man bandė moralizuoti juk vaikai nori švęsti su savo draugais. Gal.. bet manau jie tiek vienas kitu atsidžiaugia darželyje, kad kažna ar jiems dar norisi dar kažkur susitikti. Na tiekto.
Ir šiemet, tik pradėjus šnekėti apie šventes, prasidėjo vaikų šantažas ir drysiu pasakyti psichologinis smurtas. "Šventė ne tau, tu vistiek ten neini. Vistiek tavęs neleidžia tai ir šiemet niekur neisi" ir tt. Šie žodžiai girdisi iš vaikų, tai girdisi iš auklėtojų, tai girdisi iš tėvų. Nu blyn, jei tai yra mūsų pasirinkimas, tai yra blogai? Ar yra blogai kad męs atsisakome eiti į šventę? Ar tai reiškia kad męs negerbiame auklėtojų? Bull shit!
Aš jau nekalbu apie tai kad Kalėdos yra auklėtojų pagerbimo šventė, kuponai, dovanos ir tt. Ar dėl to kad auklėtoja būna su mano vaiku turiu jai laižyti rūrą?
Labiausiai nervuoja tai kad aiškiai pasakius kad šventėje nedalyvausime prasideda antras etapas. "Tai jūs gal neturite pinigų, tai juk ten bus jūsų vaikų draugai, tai juk jūsų lauks auklėtojos, tai gal męs galime jums duoti pinigų". Nu jo pa pa, jei aš vesiu vaiką, tai jam rasiu pinigų, jei aš norėsiu kad jis žiūrėtų kokią nors nesamonę, est neturėsiu bet mano vaikas nueis. Bet kokio velnio reikia nervuoti tėvus, kokio velnio reikia virkdinti vaikus? Čia gal koks malonumas turėtų kam nors būti?
Ar čia gal męs tokie jautrūs? Ar gal męs nenorlamūs kad nenorime būti kaip visi avinai ir mekenti kaip kokie debilai?
Pasidalinkite komentaruose savo nuomone.