Nors Kalėdos jau seniai pamirštos tačiau noriu pasidalinti savo pradėtos istorijos tęsiniu, Nors tai įvyko iškart po Kalėdų, tačiau gerais darbais niekada nevėlu dalintis ir pasidžiaugti.
Mano blogo skaitytojai tikriausiai prisimena istoriją kurią aprašiau prieš pačias Kūčias nutikusią mano šeimai. Kas nežino apie ką eina kalba galite pasiskaityti visą straipnį paspaudę šią nuodorą.
Tai va apie šią istoriją.
Per visą šventinį laikotarpį sulaukiau daugybės skambučių kad tai tikrai vieno ar kito žmogaus šuo. Bet paklausus kur šuo buvo prarastas greitai viskas išsispręsdavo. Skambino ir iš Anglijos, prašė kaip nors jį ten išsiūsti ir tt.
Per tą laikotarpį kreipiausi ir į gyvūnus priimančias įstaigas, tačiau išsiaiškinus kas ir kaip tokios mintiens buvo greitai atsisakyta.
Po begalės skelbimų facebooke, po daugybės peržiūrų sulaukiau skambučio iš žmogaus kuris sutiko priglausti šuniuką į savo namus.
Sutarėm kad susimesim kelionės išlaidas ir kad šuniukas bus pristatytas tiesiai į namus.
Šuniukas iš Kėdainių iškeliavo į Marijampolės rajoną pas gyvūnus mylinčią šeimą kuri neseniai patyrė nelaimę ir prarado savo mylimą augintinį.
Nuvažiavom, apžiūrėjom. Iškaulijom prisižadėjimą kad gyvūnas nebus rišamas prie būdos ir grandinės.
Męs nelaimėli pavadinome Cinkeliu, dėl to kad buvo rastas Cinkiškyje.
Naujieji šeimininkai šunelį pakrikštyjo Tobuku senojo šunelio vardu.
Labai ačiū šiai gerai moteriškei už tokį nuostabų ir kilnų poelgį. Ačiū dar kartą ir sėkmės gyvenime!