Nežinau net nuo ko pradėti savo šio vakaro pasakojimą..
Manau viską reiktų kažkaip sudėlioti į savo vietas, kažkaip viską sugrupuoti ir padaryti tvarką.
Tiesiog pastaruosius metus, o gal šiek tiek ir daugiau žiauriai nesiseka gyvenimas. Atrodo stengiesi, eini, darai, tačiau viskas ką bedaryčiau nesiseka. Nesiseka su pinigais, nesiseka su svajonėmis, nesiseka su planais. Atrodo yra pinigų ir viskas sekasi gerai, tačiau tik atrodo viskas susitvarkė ir šast ir vėl kas nors nutinka. Tai vaikai susirgo, tai žmonai sveikata pablogėjo, tai mašina subyrėjo, tai dar koks velnias iš kokio kampo išlindo. Ir kiekviena tokia kartais atrodytų visiška nesamonė išveda iš pusiausvyros ir dar labiau įklampina į liūną. Viskas tarsi uždarame rate, o tas ratas su kiekvienu ėjimu trumpėja ir labiau įsuka. Jaučiuosi tarsi sukuryje, vis arčiau yra centras, tuo greičiau judi link jo.
Ir visa tai labai žlugdo ir varo į neviltį. Vis labiau drąsko iš vidaus ne tik mane bet ir mano šeimą. Tas ir yra visų skaudžiausia, kad per mano nesėkmes kenčia mano šeima.
Esu toks žmogus kuris gali užsidaryti savyje, pats sau pasiskūsti ir kiekad niekam nesakyti. Tačiau ateina toks periodas, kad tylėti nebegali, nes nebeturi jėgų kovoti su aplinkiniu pasauliu, o gal ir su pačiu savimi.
Tas nesibaigiantis nesėkmių maratonas. Tas palaikymo ir supratimo nebuvimas. Tas švelnumo nebuvimas. Varo į neviltį ir nebenorą gyventi. Kartais atrodo kaip būtų gera tiesiog paimti ir vieną rytą tiesiog nebepabusti. Bet tai būtų žema ir savanaudiška, o ypač kai turiu šeimą kurią beprotiškai myliu.
Gal kas turite protingų minčių ar patarimų kaip visa tai išspresti? Gal galų gale pas žinote kokį nebrangų burėję ar gyvenimo kelio žinovą, kuris padėtų susivokti ką darau ne taip.
Prašau padėkite.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą